DARBO TVARKOS TAISYKLĖS 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 

1. Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama - VTMT) yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. VTMT paskirtis - atlikti teismo medicinos ekspertizes pagal teismų nutartis ir tyrimus pagal prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų užduotis bei fizinių ir juridinių asmenų prašymus, diegti naujus tyrimo metodus ekspertinėje praktikoje, vykdyti mokslo tiriamąją ir taikomąją bei metodinę veiklą teismo medicinos srityje. VTMT yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaiga. 
2. VTMT savo veiklą vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 36-1340), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566), Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodeksu (Žin., 1985, Nr. 1-1), Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 112-4969) ir kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais ir teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais, darbo tvarkos taisyklėmis, taip pat VTMT strateginiais veiklos planais, direktoriaus įsakymais, padalinių nuostatais, saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instrukcijų reikalavimais bei kitais teisės aktais. 
3. Šių Taisyklių pagrindinės sąvokos: 
3.1. Darbo tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės, tvarka) lokalinis teisės aktas, reglamentuojantis sutinkamai su Lietuvos Respublikos darbo kodeksu ir kitais įstatymais darbuotojų priėmimą ir atleidimą, pagrindines darbuotojų ir darbdavio teises, pareigas, atsakomybę, darbo režimą, poilsio laiką, materialinę atsakomybę, etikos reikalavimus, taip pat kitus įstaigoje darbo santykius reguliuojančius klausimus. 
3.2. Darbdavys – VTMT. 
3.3. Darbdavio atstovas – VTMT direktoriaus pareigas einantis asmuo. VTMT direktorius turi teisę dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam ar juridiniam asmeniui. 
3.4. Darbuotojas – asmuo, dirbantis VTMT pagal darbo sutartį. 
3.5. Darbuotojų kolektyvas – visi darbuotojai, darbo santykiais susiję su VTMT. 
4. Darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai, struktūrinių padalinių nuostatai, pareigybių aprašymai (nuostatai) ir darbo sutartys. 

II. STRUKTŪRA 

5. VTMT struktūrą sudaro: 
5.1. Vadovybė (direktorius ir jo pavaduotojai ); 
5.2. Mokslo, plėtros ir analizės skyrius (vadovauja skyriaus vedėjas); 
5.3.Vidaus audito tarnyba (vadovauja vidaus audito tarnybos vadovas); 
5.4. Vilniaus skyrius (vadovauja skyriaus vedėjas); 
5.5. Histologijos laboratorija (vadovauja laboratorijos vedėjas); 
5.6. Serologijos ir DNR laboratorija (vadovauja laboratorijos vedėjas); 
5.7. Toksikologijos laboratorija (vadovauja laboratorijos vedėjas); 
5.8. Medicinos kriminalistikos laboratorija (vadovauja laboratorijos vedėjas); 
5.9. Personalo skyrius ir kanceliarija (vadovauja skyriaus vedėjas); 
5.10. Finansų skyrius (vadovauja vedėjas vyriausiasis finansininkas); 
5.11. Ūkio skyrius (vadovauja skyriaus vedėjas); 
5.12. Informacinių technologijų skyrius (vadovauja vedėjas vyresnysis kompiuterininkas); 
5.13. Archyvas (vadovauja archyvaras); 
5.14. Kauno skyrius (vadovauja skyriaus vedėjas); 
5.15. Klaipėdos skyrius (vadovauja skyriaus vedėjas); 
5.16. Panevėžio skyrius (vadovauja skyriaus vedėjas); 
5.17. Šiaulių skyrius (vadovauja skyriaus vedėjas); 
5.18. Alytaus poskyris (vadovauja vyresnysis teismo medicinos ekspertas); 
5.19. Jurbarko poskyris (vadovauja teismo medicinos ekspertas); 
5.20. Kėdainių poskyris (vadovauja teismo medicinos ekspertas); 
5.21 Marijampolės poskyris (vadovauja vyresnysis teismo medicinos ekspertas); 
5.22. Mažeikių poskyris (vadovauja teismo medicinos ekspertas); 
5.23. Tauragės poskyris (vadovauja teismo medicinos ekspertas); 
5.24. Telšių poskyris (vadovauja teismo medicinos ekspertas); 
5.25. Ukmergės poskyris (vadovauja teismo medicinos ekspertas); 
5.26. Utenos poskyris (vadovauja teismo medicinos ekspertas). 
6. Padalinių aptarnaujamos savivaldybių teritorijos: 
6.1. Vilniaus skyrius aptarnauja Vilniaus m. sav., Vilniaus, Šalčininkų, Širvintų, Trakų ir Švenčionių raj. sav., Elektrėnų sav.; 
6.2. Kauno skyrius aptarnauja Kauno m. sav., Kauno, Prienų, Jonavos ir Kaišiadorių raj. sav., Birštono sav.; 
6.3. Klaipėdos skyrius aptarnauja Klaipėdos m. sav., Klaipėdos, Kretingos, Šilutės ir Skuodo raj. sav. , Neringos sav., Palangos m. sav.; 
6.4. Šiaulių skyrius aptarnauja Šiaulių m. sav., Šiaulių, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Kelmės raj. sav.; 
6.5. Panevėžio skyrius aptarnauja Panevėžio m. sav., Panevėžio, Pasvalio, Anykščių, Kupiškio, Biržų ir Rokiškio raj. sav.; 
6.6. Alytaus poskyris aptarnauja Alytaus m. sav., Alytaus, Varėnos ir Lazdijų raj. sav., Druskininkų sav.; 
6.7. Marijampolės poskyris aptarnauja Marijampolės sav., Vilkaviškio raj. sav., Kazlų Rūdos ir Kalvarijos sav.; 
6.8. Jurbarko poskyris aptarnauja Jurbarko, Raseinių ir Šakių raj. sav.; 
6.9. Utenos poskyris aptarnauja Utenos, Zarasų, Ignalinos raj. sav. ir Visagino sav.; 
6.10. Ukmergės poskyris aptarnauja Ukmergės ir Molėtų raj. sav.; 
6.11. Kėdainių poskyris aptarnauja Kėdainių raj. sav.; 
6.12. Telšių poskyris aptarnauja Telšių ir Plungės raj. sav., Rietavo sav.; 
6.13. Mažeikių poskyris aptarnauja Mažeikių ir Akmenės raj. sav.; 
6.14. Tauragės poskyris aptarnauja Tauragės ir Šilalės raj. sav., Pagėgių savivaldybę. 
7. Esant tarnybiniam būtinumui VTMT administracijos nurodymu aptarnaujamų savivaldybių teritorijos gali keistis. 

III. KOLEKTYVINIAI IR INDIVIDUALŪS DARBO SANTYKIAI 
ATSTOVAVIMAS DARBO SANTYKIUOSE 

8. Santykius tarp darbdavio ir VTMT darbuotojų kolektyvo gali reguliuoti kolektyvinė sutartis – rašytinis susitarimas tarp šalių dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Kolektyvinė sutartis rengiama, svarstoma, pasirašoma ir įsigalioja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kolektyvinė sutartis taikoma visiems VTMT darbuotojams. 
9. Individualūs darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra reguliuojami darbo sutartimi, sudaryta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka bei kitais galiojančiais teisės aktais. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbo vietos (nurodomas struktūrinis padalinys), darbo funkcijų (nurodoma profesija, specialybė, kvalifikacija arba tam tikros pareigos), darbo apmokėjimo (nurodomas darbo užmokesčio dydis, jo mokėjimo tvarka). Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti. 

IV. DARBO SUTARTIES SUDARYMAS, VYKDYMAS IR PASIBAIGIMAS 

10. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas laikantis darbovietėje nustatytos darbo tvarkos, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. 
11. Darbuotojus į darbą priima ir atleidžia iš darbo direktorius. 
12. Darbo sutartys su darbuotojais gali būti: 
12.1. neterminuotos; 
12.2. terminuotos, laikinosios, sezoninės; 
12.3. dėl antraeilių pareigų; 
12.4. kitos, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams. 
13. Priimamas į darbą asmuo, Personalo skyriui pateikia šiuos dokumentus: prašymą priimti į darbą, vizuotą atitinkamo padalinio vadovo ar jo įgalioto asmens, nuotrauką dokumentams , asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, išsimokslinimą patvirtinančių dokumentų kopijas, užsienio valstybėse išduotų išsimokslinimo dokumentų, legalizuotų Studijų kokybės vertinimo centre, kopijas bei dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Jeigu darbas pareigose siejamas su tam tikru išsimokslinimu, profesiniu pasirengimu ar sveikatos būkle, priimamas į darbą asmuo privalo pateikti tą išsimokslinimą, profesinį pasirengimą ar sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus. Darbdavys gali paprašyti pateikti ir kitus dokumentus – gyvenimo aprašymą, kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus, sertifikatus, nuotraukas, pažymą iš pagrindinės darbovietės, jei asmuo darbinamas į antraeiles pareigas, privalomo sveikatos patikrinimo pažymą arba asmens medicininę knygelę ir kt. 
14. Priėmimas į darbą paprastai įforminamas direktoriaus įsakymu ir rašytine darbo sutartimi. Darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Ją pasirašo direktorius arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Keičiant darbo sutarties sąlygas, pakeitimai daromi abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose. Savo darbo sutarties egzempliorių pakeitimo įrašui darbuotojas privalo pateikti pats. 
15. Sudarant darbo sutartį, darbuotojas pasirašytinai supažindinamas su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi (jeigu tokia yra), šiomis darbo tvarkos taisyklėmis, kitais galiojančiais aktais - pareigybės nuostatais, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, struktūrinio padalinio, kuriame jis dirbs, nuostatais ir kitais teisės aktais, kuriais darbuotojas privalo vadovautis savo veikloje. Pasirašytinai nesusipažinus su šiais dokumentais, darbuotojui neleidžiama savarankiškai pradėti darbo. 
16. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesutarė kitaip. 
17. Norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, sudarant darbo sutartį gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip trijų mėnesių išbandymo laikotarpis. 
18.Jeigu iki išbandymo termino pabaigos padalinio vadovas pateikia direktoriui išvadą apie nepatenkinamus išbandymo rezultatus, darbuotojas gali būti atleistas iš darbo, apie tai raštu įspėjus jį prieš tris dienas. Nepateikus išvados apie nepatenkinamus išbandymo rezultatus laikoma, kad darbuotojas tinka sulygtam darbui. 
19.Prieš nutraukdamas darbo sutartį, darbuotojas privalo grąžinti jam patikėtas darbo priemones, kitas materialines vertybes, su profesine veikla susijusius dokumentus, užbaigti jam pavestas darbo užduotis, teismo medicinos ekspertas privalo užbaigti tyrimus ir ekspertizes. Darbuotojas privalo užpildyti atsiskaitymo lapą (KVSF 5.2.5.1 forma „Darbuotojo, nutraukiančio su VTMT darbo sutartį, atsiskaitymo lapas“). 
20. VTMT direktoriaus pavaduotojus, padalinių vadovus į darbą viešo konkurso būdu Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nustatyta tvarka priima ir atleidžia iš jo VTMT direktorius. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina VTMT direktorius. 
21. VTMT direktoriaus pavaduotojais ir padalinių vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. 

V. DARBO LAIKAS 

22. Darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai (pvz., tarnybinės komandiruotės). Darbuotojų darbo laiko trukmė nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos galiojančiais įstatymais bei įstatymų lydimaisiais teisės aktais. Darbuotojų darbo laikas žymimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. 
23. Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laikas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1195 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ nustatyta tvarka. 
24. VTMT vadovybės, Mokslo, plėtros ir analizės skyriaus, Personalo skyriaus ir kanceliarijos, Finansų skyriaus, Vidaus audito tarnybos darbuotojų, nepriskiriamų sveikatos priežiūros specialistų kategorijai, darbo laikas yra 40 valandų trukmės 5 darbo dienų savaitė su 2 poilsio dienomis. Pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį darbas pradedamas 8 valandą ir baigiamas 17 valandą, o penktadienį pradedamas 8 valandą ir baigiamas 15 valandą 45 minutės. Pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė - 45 minutės nuo 12 valandos iki 12 valandos 45 minučių. 
Personalo skyriaus ir kanceliarijos priimamojo specialistams, priimantiems dokumentus ir tyrimų objektus, kur turi būti užtikrinamas nepertraukiamas dokumentų ir tyrimų objektų priėmimas visą darbo dieną, nustatoma 45 minučių pietų pertrauka skirtingu laiku suderinus tarpusavyje pietų pertraukos laiką, bet ne vėliau nei po 4 valandų nuo darbo pradžios. 
Administracijos pareigūnų sąrašas, kurių darbas nelaikomas viršvalandiniu, išdėstomas tokia tvarka: direktorius, direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms, direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams, direktoriaus pavaduotojas mokslui ir plėtrai, vyriausiasis finansininkas, Vidaus audito tarnybos vadovas, Personalo skyriaus ir kanceliarijos vedėjas, Ūkio skyriaus vedėjas, Mokslo, plėtros ir analizės skyriaus vedėjas, Serologijos ir DNR laboratorijos vedėjas, Toksikologijos laboratorijos vedėjas, Medicinos kriminalistikos laboratorijos vedėjas, Histologijos laboratorijos vedėjas, Vilniaus skyriaus vedėjas, Kauno skyriaus vedėjas, Klaipėdos skyriaus vedėjas, Šiaulių skyriaus vedėjas, Panevėžio skyriaus vedėjas. 
25. Darbuotojai privalo dirbti padalinių darbo grafikuose nustatytu laiku. Grafikus tvirtina šių padalinių vedėjai arba įgalioti asmenys, suderinę su darbuotojų atstovais. Patvirtinti grafikai paskelbiami viešai padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Grafikų kopijos pateikiamos Personalo skyriui ir kanceliarijai. Darbuotojų, nepriskiriamų sveikatos priežiūros specialistų kategorijai, išvardintų 24 punkte, darbo grafikai nesudaromi, o informaciniame stende iškabinamas darbo tvarkos taisyklių išrašas apie darbo laiką. 
26.Darbuotojų darbo laikas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 990 „Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose“ (Žin., 2003, Nr. 79-3593). Darbuotojų darbo laiko pradžia VTMT nustatoma 8.00 val., išskyrus teritorijų prižiūrėtojų ir darbuotojų, dirbančių antraeilėse pareigose darbo laiką. Šalių susitarimu, atsižvelgiant į darbo pobūdį, darbo organizavimą ir kitas svarbias aplinkybes darbuotojui gali būti nustatytas individualus darbo grafikas. Interesantai įstaigoje aptarnaujami nuo 8.00 val. iki 16.00 val., centrinėje įstaigoje Vilniuje dokumentai ir tyrimų objektai priimami iki 16.30 val. Nukentėjusiųjų apžiūra gali būti vykdoma pagal išankstinį užrašymą padalinio vadovo arba įgalioto darbuotojo nustatyta tvarka. 
27. Sveikatos priežiūros specialistams, kurių darbas susijęs su neatidėliotinu ikiteisminio tyrimo užduočių vykdymu, būtinu gyventojų aptarnavimu (mirusiųjų tyrimu, mirties liudijimų išdavimu ir kt.) darbo grafikuose gali būti nustatomas darbas šeštadieniais ir kitomis poilsio dienomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso numatyta tvarka. 
28. Darbuotojų, dirbančių VTMT pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų. 
29. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus. 

 

VI. POILSIO LAIKAS 

30. Poilsio laikas – tai įstatymu, kolektyvine arba darbo sutartimi ar kitais teisės aktais reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas. Darbuotojams suteikiamos pertraukos pailsėti ir pavalgyti (pietų pertrauka); paros nepertraukiamas poilsis tarp darbo dienų (ne trumpesnis kaip 11 valandų); savaitės nepertraukiamasis poilsis (ne trumpesnis kaip 35 valandų); kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos). 
31. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti (pietų pertrauka) paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos laiko, bet ne vėliau kaip po 4 darbo valandų. Ši pertrauka negali būti trumpesnė kaip pusė valandos, ji neįskaitoma į darbo laiką. Pertrauką pailsėti ir pavalgyti darbuotojas naudoja savo nuožiūra ir jos metu jis gali palikti darbo vietą. 
32. Pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžia ir pabaiga turi būti pažymėtos padalinių darbo grafike. 
33. Kasmetinės atostogos - tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Įstatymų nustatytos švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. 
34. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos. 
35. VTMT darbuotojams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. 
36. Kasmetinės atostogos suteikiamos pagal kiekvienų kalendorinių metų pradžioje direktoriaus įsakymu patvirtintą atostogų grafiką. Perkelti kasmetines atostogas galima tik darbuotojo prašymu arba sutikimu, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Kasmetinės atostogos darbuotojams suteikiamos vienodomis sąlygomis šalių susitarimu. Jeigu darbuotojai nesusitaria tarpusavyje ir darbdaviui bei darbuotojams nepavyksta suderinti, susitarti dėl kasmetinių atostogų, darbdavys turi teisę nustatyti kasmetinių atostogų laiką, užtikrindamas tinkamą darbo organizavimą kasmetinių atostogų metu. 
Jeigu darbuotojas dėl svarbių priežasčių nepanaudojo kasmetinių atostogų arba panaudojo jų dalį, darbuotojo prašymu arba sutikimu jos gali būti perkeltos kitam laikui ir pridedamos prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų. 
37. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų, kitos kasmetinių atostogų dalys suteikiamos kalendorinėmis dienomis šalių susitarimu. 
38. Atšaukti iš kasmetinių atostogų leidžiama tik darbuotojo sutikimu. Nepanaudota kasmetinių atostogų dalis suteikiama įstatymų nustatyta tvarka. 
39. Be kasmetinių atostogų, darbuotojams įstatymų nustatyta tvarka gali būti suteikiamos ir tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo; tėvystės; atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai; mokymosi, nemokamos ir kt. 
40. Darbuotojams, turintiems teisę į minimalias kasmetines atostogas (28 kalendorines dienas), įstatymų nustatyta tvarka gali būti suteiktos papildomos kasmetinės atostogos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą. VTMT darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, suteikiamos papildomai 3 kalendorinės dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje – 1 kalendorinė diena. 
41. Kasmetinės papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių minimaliųjų atostogų ir šalių susitarimu gali būti suteikiamos kartu arba atskirai. Šalims nesutarus, šios atostogos suteikiamos kartu. 
42. Darbuotojams, turintiems teisę gauti kasmetines pailgintas ir kasmetines papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetinės pailgintos atostogos, arba 39 punkte nustatyta tvarka prie kasmetinių minimaliųjų atostogų pridėtos kasmetinės papildomos atostogos. 
43. Darbuotojams, dirbantiems pagal dvi ir daugiau darbo sutarčių, pagal kurias priklauso vienodos trukmės atostogos, jos suteikiamos vienu metu (dalimis arba iš karto). 
44. Darbuotojams, dirbantiems pagal dvi ir daugiau darbo sutarčių, pagal kurias priklauso skirtingos trukmės atostogos, likusi ilgesnės trukmės atostogų dalis suteikiama tais pačiais darbo metais pagal atostogų grafiką arba darbuotojo prašymu. Darbuotojas šių atostogų laikotarpiu privalo užtikrinti darbo funkcijų vykdymą kitose pareigose, kuriose ilgesnės trukmės atostogos nepriklauso. 
45. Atostogų metu įstaigos padaliniai aptarnauja savivaldybių teritorijas šia tvarka: 
45.1. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio skyrių, Marijampolės ir Alytaus poskyrių ekspertų atostogų grafikas sudaromas taip, kad padalinio funkcijas užtikrintų kiti, tuo metu neatostogaujantys, šių padalinių ekspertai. 
45.2. Jurbarko poskyrio eksperto atostogų metu – Jurbarko, Raseinių ir Šakių raj., sav. aptarnauja Kauno skyriaus ekspertai; 
45.3. Kėdainių poskyrio eksperto atostogų metu – Kėdainių raj. sav. aptarnauja Kauno skyriaus ekspertai; 
45.4. Ukmergės poskyrio eksperto atostogų metu – Ukmergės ir Molėtų raj. sav. aptarnauja Vilniaus skyriaus ekspertai; 
45.5. Utenos poskyrio eksperto atostogų metu – Utenos, Zarasų raj. sav. aptarnauja Ukmergės poskyrio ekspertas, Ignalinos, Visagino raj. sav. aptarnauja Vilniaus skyriaus ekspert 
45.6. Mažeikių poskyrio eksperto atostogų metu – Mažeikių ir Akmenės raj. sav. aptarnauja Šiaulių skyriaus ekspertai; 
45.7. Telšių poskyrio eksperto atostogų metu – Telšių ir Plungės raj. sav., Rietavo sav. aptarnauja Klaipėdos skyriaus ekspertai; 
45.8. Tauragės poskyrio eksperto atostogų metu – Tauragės, Šilalės raj. sav. ir Pagėgių sav. aptarnauja Klaipėdos skyriaus ekspertai. 
45.9. Esant gamybiniam būtinumui rajonų aptarnavimo tvarka keičiama įstaigos administracijos nurodymu. 

 

VII. DARBO DRAUSMĖ. DRAUSMINĖS IR MATERIALINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAI 

46. Darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti įstaigos turtą. 
47. Visuose padaliniuose turi būti užtikrinama aukšta darbo bei elgesio kultūra, maksimalus dėmesys darbuotojams ir lankytojams, turi būti vengiama nereikalingo triukšmo, pašalinių užsiėmimų, palaikoma dalykinė darbo atmosfera. Darbuotojų apranga turi būti tvarkinga, švari, dalykiška ir neiššaukianti. Interesantus darbuotojai privalo aptarnauti mandagiai, dalykiškai, suteikti kuo tikslesnę informaciją. Darbuotojai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas (apžiūrintys nukentėjusius, tiriantys mirusiuosius bei kartu dirbantys viduriniojo medicinos personalo darbuotojai), laboratorijų darbuotojai privalo dėvėti darbo aprangą. Darbuotojams darbo metu draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius, žeminti kitų darbuotojų ir interesantų garbę ir orumą, elgtis netaktiškai, nemandagiai, šaukti. Darbuotojai privalo vengti biurokratizmo ir protekcionizmo. 
48. Darbuotojams valgyti, gerti kavą ir gaiviuosius gėrimus pertraukėlių metu leidžiama tik poilsio kambariuose.
49. Darbuotojai privalo dalyvauti darbo pasitarimuose, susirinkimuose, darbo metu draudžiama rengti susirinkimus su darbu nesusijusiais klausimais. Pasitarimus, susirinkimus darbo klausimais VTMT patalpose galima organizuoti tik leidus padalinio vadovui arba vadovybei (nesant padalinio vadovo). 
50. Darbuotojai privalo ateiti į darbą ir išeiti iš jo darbo grafike nustatytu laiku. Jeigu darbuotojas negali ateiti į darbą laiku dėl svarbių priežasčių (liga, avarija, nelaimingas atsitikimas bei kitos svarbios priežastys), apie tai jis privalo informuoti padalinio vadovą kuo anksčiau tą pačią dieną darbo laiku. Jeigu darbuotojas to padaryti negali, informuoti padalinio vadovą gali kitas darbuotojas ar asmuo. Taip pat darbuotojas privalo informuoti Personalo skyrių apie pagrindinę ir/ar antraeilę darbovietę, pasikeitusius asmens duomenis, adresą, telefono numerį ir kt. 
51. Darbo metu darbuotojas gali palikti savo darbo vietą tik esant svarbioms priežastims, padalinio vadovui leidus, nurodydamas savo raštiškame prašyme padalinio vadovui (arba įgaliotam darbuotojui) išėjimo iš savo darbo vietos priežastį ir trukmę. Darbuotojai, pasiliekantys įstaigoje po darbo valandų pabaigti darbo funkcijų, privalo gauti padalinio vadovo leidimą, norintys savo iniciatyva dirbti poilsio dienomis, privalo pateikti VTMT vadovybei raštišką prašymą ir gauti vadovybės raštišką sutikimą. Darbuotojo darbas savo iniciatyva po darbo valandų nelaikomas viršvalandiniu darbu ir darbu švenčių ir poilsio dienomis. 
52. Darbuotojai, tiesiogiai pavaldūs direktoriui, apie aplinkybes, numatytas šių taisyklių 49 punkte, praneša tiesiogiai jam arba Personalo skyriui. 
53. Darbuotojai privalo saugoti ir neskleisti konfidencialios informacijos, kuri tapo žinoma jiems vykdant tiesiogines pareigas. Informacija žiniasklaidai gali būti teikiama tik su padalinio vadovo ar vadovybės leidimu, prieš tai suderinus pateikiamos informacijos apimtį ir turinį. 
54. Įstaigos patalpose ir jos teritorijoje darbuotojams draudžiama būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. Įtarus, kad darbuotojas darbe yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas tikrinamas įstatymų numatyta tvarka. Pasitvirtinus faktui, kad darbuotojas darbo vietoje buvo apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų/neblaivus darbuotojas nušalinamas nuo darbo ir gali būti atleidžiamas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą įstatymų nustatyta tvarka. 
55. Įstaigos teritorijoje rūkyti galima tik tam skirtose ir specialiai pažymėtose vietose. 
56. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti švaru ir tvarkinga. Kiekviena darbo vieta turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbuotojai privalo griežtai laikytis saugos ir sveikatos darbe ir priešgaisrinės saugos instrukcijų reikalavimų. Su šiomis instrukcijomis darbuotojai supažindinami pasirašytinai. Minėtų reikalavimų nesilaikymas laikomas darbo drausmės pažeidimu. 
57. Darbo drausmės pažeidimu laikomas darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo. Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. 
58. Drausminės nuobaudos skyrimo ir panaikinimo tvarką, apskundimo ir galiojimo terminus nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas bei kiti teisės aktai. 
59. Dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo arba nevykdymo darbuotojas gali būti įspėtas. Įspėjimas skiriamas drausminės nuobaudos skyrimo numatyta tvarka, tačiau nelaikomas drausmine nuobauda. Į jį gali būti atsižvelgiama kaip į drausminę atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jeigu darbuotojui 1 metų laikotarpyje nuo įspėjimo paskelbimo dienos skiriama drausminė nuobauda. 
60. Kiekvienas darbuotojas privalo tinkamai naudoti ir saugoti jam patikėtas materialines vertybes, kurių perdavimas darbuotojui turi būti tinkamai užfiksuotas surašant perdavimo-priėmimo aktus, padarant įrašą visiškos materialinės atsakomybės sutartyje arba kitokiu būdu, įrodančiu perdavimo-priėmimo faktą. 
61. Darbuotojų materialinė atsakomybė atsiranda dėl pažeidimo, kuriuo darbuotojas, netinkamai atlikdamas arba neatlikdamas savo darbo pareigų, padaro įstaigai turtinę žalą. 
62. Įstaigos darbuotojų materialinė atsakomybė atsiranda esant visoms šioms sąlygoms: 
62.1. Įstaigai padaroma žala (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos ); 
62.2. Žala padaroma darbuotojo neteisėta veika (kai darbuotojas veikia priešingai, nei nustatyta darbo sutartyje, pareigybės nuostatuose, kituose norminiuose aktuose, arba neatlieka tam tikrų veiksmų, kuriuos pagal darbo pobūdį turi atlikti); 
62.3. Yra priežastinis ryšys tarp darbuotojo neteisėtos veikos ir žalos VTMT atsiradimo; 
62.4. Yra darbuotojo kaltė (tyčia ar aplaidumas) dėl žalos padarymo; 
62.5. Darbuotojas ir įstaiga pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 
62.6. Žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. 
63. Žalą padaręs darbuotojas ją gali atlyginti savo noru. Tokiais atvejais, VTMT direktoriui sutinkant, darbuotojas gali VTMT perduoti lygiavertį turtą ar sugadintą daiktą pataisyti arba tą žalą atlyginti pinigais. 
64. Neatlyginus žalos, neviršijančios darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, ji išskaitoma iš žalą padariusiam darbuotojui priklausančio atlyginimo direktoriaus įsakymu, kuris gali būti priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. 
65. Darbuotojų materialinės atsakomybės atvejus, ribas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso XVII skyriaus nuostatos bei sudarytos su darbuotojais visiškos materialinės atsakomybės sutartys. 
66. Darbuotojas privalo saugoti ir taupiai naudoti darbo funkcijoms atlikti jam patikėtas darbo priemones, nors jų perdavimas ir nebuvo užfiksuotas dokumentuose (popierius, kanceliarinės priemonės, knygos ir kt.). 
67. Darbuotojui, naudojančiam įstaigai priklausančias technines bei ryšio priemones (kompiuteriai, spausdintuvai, telefonai, faksai, kopijavimo aparatai , fotoaparatai, vaizdo kameros ir kt.), draudžiama naudoti šias priemones tikslais, nesusijusiais su darbo funkcijų atlikimu. Darbuotojams, pažeidusiems šią nuostatą, gali būti taikomos drausminės nuobaudos, taip pat jis privalo atlyginti įstaigai savo veiksmais padarytus materialinius nuostolius. 
68. Su darbuotojais , kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe, sudaromos visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas tvirtinamas direktoriaus įsakymu. 
69. Išeidamas iš darbo darbuotojas privalo perduoti darbdaviui jam patikėtas materialines vertybes. 
VIII. DARBUOTOJŲ TEISĖS 
70. Darbuotojai turi teisę: 
70.1. dalyvauti sprendžiant ar nagrinėjant bet kurį su jų kompetencija, pareigomis ar darbu susijusį klausimą; 
70.2. kreiptis į padalinio vadovą, direktorių ar jo pavaduotojus, jeigu mano, kad pažeidžiamos jų teisės ar teisėti reikalavimai; 
70.3. dalyvauti konkursuose pareigoms; 
70.4. savo profesinėje veikloje naudotis įstaigos patalpomis, priemonėmis ir įranga; 
70.5. kelti profesinę kvalifikaciją.
71. VTMT dirbantys ekspertai darbuotojai neturi teisės verstis privačia ekspertine veikla, sutartiniais pagrindais konsultuoti proceso šalių ir teikti išvadas joms iškilusiais klausimais, kur reikia specialių žinių, taip pat imtis kitokios veiklos, galinčios sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. 

IX. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA 

72. Darbuotojai, neatsižvelgiant į jų darbo stažą, kvalifikaciją, darbo pobūdį, turi būti instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės ir civilinės saugos klausimais. Darbuotojas negali pradėti dirbti, jeigu neinstruktuotas ir neapmokytas saugiai dirbti. 
73. Darbuotojų sauga ir sveikatos priežiūra – tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. 
74. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai aktai. 
75. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos įstaigos lėšomis. 
76. Siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, direktorius savo įsakymu skiria atsakingą už darbuotojų saugą ir sveikatą asmenį, kurio žinios, susijusios su darbuotojų saugos ir sveikatos sritimi, privalo būti patikrintos vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. 
77. Darbuotojų ir įstaigos teises ir pareigas saugos ir sveikatos srityje bei su tuo susijusius santykius reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kiti galiojantys norminiai aktai, taip pat įstaigos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos. 
78. Darbuotojai privalo tikrinti savo sveikatą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Privalomus sveikatos tikrinimus organizuoja atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą darbuotojas, nurodytas šių taisyklių 75 punkte. 
79. Užtikrindami saugos reikalavimų vykdymą, VTMT darbuotojai, išeidami iš darbo, privalo uždaryti langus, nepalikti įjungtų šviesos bei buitinių elektros prietaisų (šildytuvų, virdulių ir kt.), kompiuterių, kitų darbo priemonių, išskyrus atvejus, kai prietaiso nepertraukiamas veikimas būtinas darbo proceso užtikrinimui. 
80. Darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe (pakeliui į darbą ar iš darbo) privalo nedelsdamas informuoti padalinio vadovą. Padalinio vadovas privalo nedelsiant apie tai informuoti Personalo skyrių. Darbo vietą bei įrenginių būklę iki nelaimingo atsitikimo tyrimo pradžios privaloma išsaugoti tokius, kokie jie buvo nelaimingo atsitikimo darbe metu, jeigu jie nekenkia nukentėjusiajam. 

X. DARBO GINČAI 

81. Darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ir kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kurio nepavyko sureguliuoti derybomis. 
82. Darbo ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekso XIX ir X skyrių nustatyta tvarka. 

XI. DARBO PAŽYMĖJIMų IŠDAVIMO, NEŠIOJIMO IR PATEIKIMO TVARKA 

83. Darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas (toliau – Darbo pažymėjimas) įteikiamas darbuotojui Personalo skyriuje ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi. 
84. Priimant į darbą asmeniui gali būti išduodamas laikinas darbo pažymėjimas iki tol, kol bus pagamintas nustatytos formos nuolatinis darbo pažymėjimas. Išdavus nuolatinį pažymėjimą, laikinasis pažymėjimas grąžinamas Personalo skyriui. 
85. Darbuotojų, priimtų dirbti pagal terminuotą darbo sutartį, darbo pažymėjimas galioja iki darbo sutartyje nustatyto termino. Darbuotojų, priimtų dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, darbo pažymėjimas galioja iki darbo sutarties nutraukimo arba pasibaigimo. 
86. Atleidžiamas iš darbo darbuotojas privalo grąžinti darbo pažymėjimą. 
87. Darbo pažymėjimo rekvizitai yra: įstaigos pavadinimas; darbuotojo vardas ir pavardė; pareigų pavadinimas; nuotrauka; darbo sutarties numeris, data; įstaigos antspaudas; direktoriaus parašas, vardas ir pavardė; darbo pažymėjimo išdavimo data ir galiojimo terminas. 
88. Darbuotojo darbo pažymėjimas keičiamas, jeigu: 
88.1. jis tapo netinkamas naudoti; 
88.2. pasikeičia duomenys, nurodyti šių taisyklių 87 punkte. 
88.3. Darbuotojas, gaudamas naują arba keisdamas darbo pažymėjimą, pasirašo darbuotojų darbo pažymėjimų registracijos žurnale, už kurio tvarkymą atsakingas direktoriaus paskirtas asmuo. Žurnalas saugomas personalo skyriuje. 
89. Darbuotojas, praradęs darbo pažymėjimą, apie tai turi pranešti Personalo skyriui ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Darbuotojas, praradęs darbo pažymėjimą, privalo atlyginti naujo pažymėjimo gamybos išlaidas, išskyrus tuos atvejus, kai darbo pažymėjimas prarastas ne dėl darbuotojo kaltės. 
90. Darbo pažymėjimą darbuotojas darbo metu privalo laikyti darbo vietoje. Darbuotojas, tiesiogiai aptarnaujantis interesantus ir lankytojus, apžiūrintis nukentėjusius asmenis, dirbantis laboratorijoje, priimantis interesantus, taip pat dėvintis darbo drabužius, darbo pažymėjimą privalo nešioti (turėti prisegtą prie drabužio arba pakabintą ant kaklo) matomoje vietoje. 
91. Esant būtinumui (pareikalavus valstybinių institucijų įgaliotiems atstovams arba kitais atvejais, kai reikia nustatyti darbuotojo tapatybę) darbuotojas privalo pateikti darbo pažymėjimą. 
92. Už darbo pažymėjimų nešiojimo bei pateikimo tvarkos pažeidimą darbuotojui gali būti taikomos drausminės nuobaudos. 
93.Už darbo pažymėjimo išdavimą, jo nešiojimo ir laikymo darbo vietoje tvarkos nustatymą ir šios tvarkos laikymosi užtikrinimą atsakingas darbdavys. 

XII. DARBO ETIKA 

94. Darbuotojai, pripažindami bendrai priimtas etikos normas, įsipareigoja: 
94.1. Gerbti visų įstaigos bendruomenės narių ir kitų piliečių teises ir pareigas. 
94.2. Santykiuose su bendruomenės nariais ir kitais piliečiais nediskriminuoti šių asmenų amžiaus, lyties ar lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, politinių pažiūrų, išsilavinimo aspektu. Vengti asmens orumo žeminimo, įžeidinėjimų, bauginimo ar priešiško elgesio. 
94.3. Būti teisingais, objektyviais ir neturėti asmeninio išankstinio negatyvaus nusistatymo, priimant sprendimus, užtikrinti savo sprendimų ir motyvų pagrįstumą ir viešumą. 
94.4. Atsižvelgti į įstaigos interesus ir pagal galimybes prisidėti prie jo keliamų ekspertinio darbo, studijų ir mokslinių tyrimų tikslų įgyvendinimo. 
94.5. Netoleruoti atvejų, kurie gali būti susiję su korupcija, netvarka, nesąžiningumu, sukčiavimu ar mėginimu daryti neteisėtą poveikį įstaigos bendruomenės nariui. 
94.6. Saugoti įstaigos ir savo bei bendruomenės narių nepriekaištingą reputaciją, deramai ir 
kokybiškai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis. 
94.7. Pagarbiai elgtis su įstaigos bendruomenės nariais ir kitais piliečiais, nežeminti įstaigos vardo ir jo nediskredituoti. 
94.8. Saugoti įstaigos turtą. Nenaudoti įstaigos vardo ir išteklių privačiam verslui, politinei, religinei veiklai ar asmeniniams poreikiams tenkinti. 
94.9. Skleisti geriausią patirtį, dalytis ja su kolegomis. 
94.10. Siekti, kad kolektyve vyrautų savitarpio pasitikėjimo, sutelkto komandinio darbo atmosfera; vengti šmeižto, apkalbų, įžeidinėjimų, neigiamų emocijų demonstravimo. 
94.11. Nesutarimus su kolegomis siekti spręsti aptariant juos tarpusavyje. 
94.12. Su visais įstaigos bendruomenės nariais ir kitais piliečiais elgtis pagarbiai, korektiškai, vykdyti vadovų teisėtus nurodymus, pasiliekant teisę turėti savo nuomonę visais klausimais ir ją taktiškai reikšti. 
94.13. Neskleisti konfidencialios informacijos apie kolegas ar pavaldinius (pvz., darbuotojo darbo užmokestis, karjeros ketinimai, asmeniniai, šeimos reikalai ir pan.), jei tai prieštarauja galiojantiems teisės aktams bei visuotinai priimtinai moralei ir etikai. 
94.14. Nesutikimą su kolegų nuomone, pastabas dėl jų veiklos trūkumų ar prastų darbo rezultatų stengtis išsakyti neįžeidinėjant, nesiejant jų su asmens savybėmis bei privatumu. 
94.15. Atvirai dėstyti savo požiūrį į ekspertinės veiklos ir mokslinių tyrimų organizavimą ir administravimą, reikšti kritines mintis, palaikyti atvirą, viešą klausimų svarstymą. 
95. VTMT darbuotojų etikos normos pažeidžiamos, kai: 
95.1. Profesinė konkurencija tarp kolegų įgyja nesąžiningas formas, dalyvaujama negarbinguose, neteisėtuose sandoriuose, nuslepiama visiems darbuotojams skirta informacija, eskaluojami smulkmeniški konfliktai bei intrigos. 
95.2. Darbuotojas bendradarbių akivaizdoje nepagarbiai atsiliepia apie nedalyvaujančio kolegos gebėjimus, teorines pažiūras ir asmenines savybes. 
95.3. Daromas spaudimas kolegai, siekiant nepelnyto įvertinimo arba norint nuslėpti nesąžiningus darbinius veiksmus. 
95.4. Paviešinama ar viešai aptarinėjama konfidenciali informacija apie kolegas ar pavaldinius (darbo užmokestis, asmeniniai reikalai ir pan.), jei tai prieštarauja galiojantiems teisės aktams bei visuotinai priimtinai moralei ir etikai. 
95.5. Įstaigos bendruomenės nario vardas žeminamas sistemingai pažeidžiant darbo drausmę. 
95.6. Įstaigos materialinė bazė ir ištekliai naudojami politinei veiklai, asmeninių poreikių tenkinimui ar privačiam verslui. 
96. Ekspertinės veiklos etikos normos: 
96.1. Svarbiausi eksperto profesinės etikos ir teisinio elgesio principai yra: profesionalumas, kompetentingumas, profesinių sprendimų skaidrumas, sąžiningumas, dorovingumas, objektyvumas, pagarba įstatymams ir žmogaus teisėms, konfidencialumas, teisingumas ir atsakomybė. 
96.2. Ekspertas turi būti geranoriškas ir pakantus žmonėms, nepaisydamas jų asmens savybių, turtinės ar visuomeninės padėties, mandagiai elgtis su kolegomis, pavaldiniais ir kitų institucijų atstovais, nesvarbu, kokios jų politinės pažiūros ir partinė priklausomybė, pagarbiai išklausyti asmenis ir imtis visų teisėtų priemonių jiems padėti, dėmesingai reaguoti į privačių asmenų ir organizacijų prašymus ir siūlymus; 
96.3. Ekspertas negali tiesiogiai ar per tarpininkus priimti dovanų arba jas dovanoti, jeigu tai galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą; 
96.4. Turi laikytis dorovingumo principo, saugoti nepriekaištingą darbuotojo reputaciją, elgtis sąžiningai, taktiškai atmesti nepagrįstus prašymus, nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu; 
96.5. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka privalo nusišalinti nuo ekspertizės (tyrimo) atlikimo; 
96.6. Teisės aktų nustatyta tvarka privalo paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus ar veiksmus, atsisakyti vykdyti neteisėtą nurodymą ar įsakymą. 
96.7. Ekspertas turi žinoti savo kompetencijos apimtį (ribas) ir duoti išvadas tik pagal savo kompetenciją; privalo atsisakyti atlikti tyrimą, jei yra nekompetentingas jį atlikti ar neturi tam reikiamų priemonių ar įrangos. 
96.8. Ekspertas, atlikdamas pavestus tyrimus, privalo nepažeisti žmogaus teisių, išsamiai ir nešališkai ištirti visus pateiktus duomenis, saugoti pateiktus tirti objektus, laikytis ekspertinės veiklos kokybės principų, naudoti tinkamus tyrimo metodus ir metodikas, įrangą ir medžiagas; atlikdamas pavestus tyrimus laikytis sveikatos ir saugumo reikalavimų. 
97. Mokslinės tiriamosios veikos etikos normos: 
97.1. Mokslinė veikla grindžiama sąžiningu tyrimu ir tiesos siekimu. 
98. Tokią nuostatą pažeidžia: 
98.2. Empirinio tyrimo duomenų padirbinėjimas arba manipuliavimas jais. 
98.3.Sąmoningas gautų duomenų, prieštaraujančių tyrimo hipotezei, nutylėjimas. 
98.4.Neteisingas informacijos apie empirinio tyrimo metodiką pateikimas. 
98.5.Tyrimo duomenų, programų, empirinės medžiagos pavyzdžių, rankraščių pasisavinimas arba sąmoningas sugadinimas. 
98.6.Plagijavimas, t. y. svetimo teksto, idėjos arba išradimo pateikimas kaip savo. 
98.7.Mokslinei veiklai talkinusių žmonių arba organizacijų įnašo neigimas arba nutylėjimas bei melagingas prisirašymas prie mokslinei veiklai talkinusių žmonių ir bendraautorių. 
98.8.Nekorektiškas, tendencingas kolegos darbo kritikavimas ir sąmoningas menkinimas dėl asmeninės antipatijos, konkurencijos, politinių ar kitokių su vertinamo mokslinio darbo profesionalumu nesusijusių motyvų. 

XIII. DARBO TVARKOS TAISYKLIŲ VYKDYMO PRIVALOMUMAS 

99. Taisyklės galioja nuo jų patvirtinimo dienos visiems darbuotojams. 
100. Visi darbuotojai su šiomis taisyklėmis turi būti supažindinti pasirašytinai. 
101.Už šių darbo tvarkos taisyklių laikymąsi darbuotojas atsako asmeniškai. 

XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 

102. Kitus įstaigos valdymo ir mokslinės, ekspertinės, finansinės, administravimo veiklos bei kitas darbo organizavimo sritis gali reglamentuoti atskiri dokumentai - tvarkų aprašai, taisyklės, reglamentai, nuostatai ir kt.